Kodėl žmonės mėgsta apsimesti blogiečiais: psichologinis žvilgsnis į „mafijos“ žaidimą

„Blogio“ žavesys: kontrolė ir emocinis adrenalinas

Būti „blogiečiu“ reiškia būti situacijos šeimininku. Mafijos narys žino daugiau nei kiti, stebi jų reakcijas, kuria istorijas. Tokia galia – psichologiškai svaiginanti.

Kai žmogus jaučia, kad turi informaciją ar galią, aktyvuojasi dopamino sistema – ta pati, kuri veikia, kai patiriame sėkmę, azartą ar net meilę.
Todėl žaidimo metu melas tampa žaidimo valiuta, o adrenalinas – natūrali varomoji jėga.

Net ir sąžiningiausi žmonės žaidimo eigoje pastebi, kad jiems patinka „suktis“, „išsisukti“ ar „įtraukti kitus į savo spąstus“. Tai ne blogis – tai natūrali žmogaus smalsumo ir galios pajauta, kai viskas vyksta be realaus pavojaus.

Psichologinis dvilypumas: gėris, blogis ir mūsų šešėlis

Šveicarų psichologas Carlo Jungas pabrėžė, kad kiekvienas žmogus turi vadinamąjį „šešėlį“ – pasąmoninę dalį, kurioje slypi mūsų užgniaužtos emocijos, troškimai ir polinkiai, kurių dažniausiai viešai nerodome.
„Mafijos“ žaidimas leidžia šiam šešėliui saugiai pasireikšti.

Kai žmogus žaidime tampa mafijos nariu, jis ne tik vaidina blogiuką – jis išbando, kaip jaustųsi, jei elgtųsi prieš savo įprastas moralines normas. Tai suteikia savirefleksijos:

• Kaip aš elgiuosi, kai turiu paslaptį?

• Ar sugebu apgauti kitus?

• Kaip reaguoju, kai mane kaltina be pagrindo?

Tokie momentai atskleidžia daug daugiau nei bet kuris testas – apie mūsų reakcijas, kūno kalbą, pasitikėjimą savimi.

Socialinė dinamika: pasitikėjimo testas gyvai

„Mafijos“ žaidimas yra mikropasaulis, kuriame išryškėja realaus gyvenimo dėsniai: pasitikėjimas, išdavystė, emocinė įtampa, lyderystė.
Psichologiniai tyrimai rodo, kad tokio tipo žaidimai padeda žmonėms geriau pažinti grupės dinamiką: kas linkęs vadovauti, kas sekti, kas abejoja, o kas imasi iniciatyvos.

Įdomu tai, kad dažnai „gerieji“ žaidėjai (piliečiai) jaučia stresą ir abejones, o „mafijos“ nariai – mėgaujasi procesu. Tai rodo, kad žmogus jaučiasi saugiau valdydamas chaosą nei būdamas jo auka.
Todėl būti „blogiuku“ – reiškia turėti bent laikiną kontrolės jausmą.

Humoras, išlaisvėjimas ir grupės ryšys

Nors „Kaltųjų miestas“ – psichologiškai intensyvus žaidimas, jo poveikis dažniausiai teigiamas. Po įtampos ateina juokas, pasitikėjimas, bendras išsikrovimas.
Juokas čia tampa tarsi kolektyvinė terapija – visi išgyvena emocijas kartu, bet be pasekmių.

Tai viena priežasčių, kodėl žaidimas toks populiarus įmonių renginiuose, vakarėliuose ir net mergvakariuose: jis suartina. Kiekvienas įsitraukia – net tie, kurie pradžioje sako: „Aš nemoku meluoti“. Po kelių raundų – jie jau vaidina kaip kino aktoriai.

Ką šis žaidimas sako apie mus?

Galbūt „mafijos“ fenomenas išpopuliarėjo ne dėl žaidimo taisyklių, o dėl žmogiško noro patirti savo tamsesnę pusę saugiai.
Tai tarsi mini kelionė į savo vidinį pasaulį – kur gali trumpam būti viskuo, kuo gyvenime negalėtum.

Ir kai žaidimas baigiasi, lieka šypsena. Nes kažkur giliai žinome – mes ne blogi. Tiesiog trumpam pabuvome vaidmenyje, kuris leidžia geriau suprasti save.

Išbandyk „Kaltųjų miestą“ pats

Jei nori patirti šią emocijų ir įtampos kombinaciją, kuri suvienija, prajuokina ir įtraukia net skeptikus – išbandyk žaidimą „Kaltųjų miestas“ gyvai.
Tai daugiau nei žaidimas – tai socialinis eksperimentas, kuris kiekvieną kartą skamba vis kitaip.

Susisiek ir sužinok, kaip šį psichologinį trilerį galima pritaikyti tavo vakarėliui ar įmonės renginiui.

Žaidimas, kuris leidžia būti tuo, kuo gyvenime negali

Kasdienybėje mus riboja socialinės normos – turime būti mandagūs, sąžiningi, empatiški, vengti melo. O „mafijos“ žaidimas šias taisykles akimirksniu panaikina:

• gali meluoti be kaltės jausmo,

• manipuliuoti ir stebėti, kaip kiti tikisi teisybės,

• būti „blogas“ – bet saugioje, žaidybinėje erdvėje.

Psichologai šį reiškinį vadina saugia moraline transgresija – tai tarsi socialiai leidžiamas normų laužymas, suteikiantis malonumą be realių pasekmių. Žaidimas leidžia pažvelgti į save kitu kampu, patirti jėgos, įtampos ir kontrolės pojūtį, kuris realybėje dažnai užslopintas.